Gaivus jogurto užkandis

Nežinau, kaip tiksliai jį įvardinti. Šiuo atveju angliškas pavadinimas dip atrodo išspręstų visas problemas, bet nesinori vartoti svetimybių, kai galima naudoti nuostabią savo kalbą. Tačiau žodis padažas, dažinys, mirkalas man skamba kiek keistokai. 

Šis užkandis tikrai labai gaivus ir universalus, jį gaminau gimtadienio šventiniam stalui, buvo patiektas su morkomis ir paprikomis, taip pat buvo valgomas ir kaip padažas prie naminių mėsainių, kitą dieną - su keptomis dešrelėmis ar tepamas ant duonos sumuštiniams. Jis tinka visur, jis tikrai neapsunkina ir puikiai tinka įvairiems susibūrimams. 

Receptas iš Anja's Food 4 Thought tinklaraščio.

Saulėje džiovintus pomidorus jau seniai įsimylėjau, juos labai mėgstu krauti į salotas, kurių padažas su balzaminiu actu, medumi...

• Natūralaus jogurto (naudojau 2 % riebumo)
• saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
• šviežių bazilikų
• druskos, pipirų
• daržovių patiekimui

Proporcijų net neverta rašyti, nes visko dedama pagal norą ir valgančių žmonių skaičių. 

Džiovintus pomidorus reikėtų gerai nuvarvinti, galima popieriniu rankšluosčiu nusausinti, supjaustyti nedideliais gabaliukais. Nuplauti baziliko lapelius ir juos susmulkinti. Tuo metu pasklinda labai malonus ir gaivus aromatas! Viską sumaišyti su jogurtu. Paskaninti druska, pipirais ir patiekti.

Jei planuojame jį patiekti vėliau, geriausia laikyti sandariame indelyje šaldytuve.

Tortukas su abrikosais

Šio torto istorija prasidėjo gal prieš gerą mėnesį, kai draugė man parodė jo nuotrauką. Ji mane sužavėjo ir aš nusprendžiau, kad žūtbūt noriu šio torto savo gimtadieniui. Nuo tada prasidėjo šio recepto paieškos. Buvo kiek nelengva, bet užsibrėžiau, kad noriu būtent jo, nors, tiesą pasakius, net nežinojau, kas slypi po tuo nuostabiu papuošimu. Taip jau būna, kai įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Be to, norėjau įrodyti sau, kad galiu tai padaryti.
Užtrukau ilgai, kol radau tą išsvajotąjį receptą, kuris, beje, slypėjo visai čia pat, tik likimas matyt norėjo su manimi pažaisti ir vis mėtė klaidingus pėdsakus, kad nebūtų viskas taip paprasta ir, kad galbūt, dingtų noras. Bet jis nedingo, o tapo net ir azartiškas. Tad po keliolikos nesėkmingų dienų aš radau tą receptą, kuris, mano nuostabai, mane kiek nuvylė. Tai buvo labai lengvai pagaminamas vieno pertepimo tortas.
Tačiau gi buvau iškėlusi sau iššūkį, kad tai bus mano tortas, tad rankų nuleisti tikrai nenorėjau. Sėdau vieną vakarą ir sugalvojau, kaip galiu jį patobulinti. Į torto vidurį įterpiau vaisinį kremą, kuris pasiteisino visu 100 procentu!

Kepiau 20 cm skersmens tortuką.
Receptas iš Miss Lemonie tinklaraščio.
Tik kadangi kol kas šviežių persikų dar nėra, o kitų vaisių naudoti nenorėjau, kad per daug nenukrypčiau nuo originalo, naudojau šviežius abrikosus. Manau, neprašoviau, nes skonis buvo kažkiek panašus. Todėl visos nuorodos, kuriose naudojami abrikosai, puikiausiai tinka ir naudojant persikus.

Abrikosams:

• 6-8 dideli prisirpę abrikosai (jei mažesni, gali prireikti ir daugiau)
• 2 valg.šaukšt. sviesto
• ~100 g cukraus (priklauso nuo vaisių rūgštumo)
• 1/2 arb. šaukšt. malto imbiero

Biskvitams

• 170 g sviesto
• 300 g cukraus
• 4 kiaušinių, kambario temperatūros
• 384 g miltų
• 1 1/2 arb. šaukšt. kepimo miltelių
• 1 1/2 arb. šaukšt. sodos
• 1/2 arb. šaukšt. druskos
• 345 g grietinės (aš naudojau 2 % riebumo jogurtą, tik gal jo kiekį sumažinčiau, nes šiek tiek jautėsi)
• 1 arb. šaukšt. vanilės
• paruoštų abrikosų (žr. aukščiau)

Pertepimo kremui

• 400 g Philadelphia light tepamo sūrio
• 100-120 g kambario temperatūros sviesto
• 400-600 g cukraus pudros
• 50 g kukurūzų miltų
• ~85 g sirupo, likusio nuo abrikosų virimo

Vaisių kremui

• 250 g šviežių abrikosų, sutrintų į košę
• 50 g cukraus (gali reikėti daugiau/mažiau, priklausomai nuo vaisių rūgštumo)
• šiek tiek brendžio ar kito gėrimo
• 15 g želatinos (išbrinkintos šaltame vandenyje)
• 100-150 g standžiai plaktos grietinėlės (šaltos)

Abrikosų paruošimas:

Nuplauname, išimame kauliuką ir nulupame odelę (kai kuriems aš odelę palikau), supjaustome plonomis riekelėmis.

Prikaistuvyje išlydome sviestą ir sudedame abrikosus. Apibarstome norimu kiekiu cukraus. Viriname, kol šiek tiek suminkštėja, bet neištęžta. Įberiame malto imbiero, nukeliame nuo ugnies ir paliekame pravėsti. Aš perkošiau per stambų sietelį, kad galėčiau panaudoti sirupą pertepimo kremui. Nedidelę dalį abrikosų pasiliekame torto papuošimui.

Biskvitams:

Įkaitiname orkaitę iki 170 C. Ištepame sviestu ir pabarstome miltais dvi 20 cm skersmens kepimo skardas (jei neturime dviejų, nieko baisaus, galima kepti visą kiekį vienoje arba tiesiog per du kartus).

Dubenyje išsukame iki purumo sviestą, suberiame cukrų ir dar plakame, kol masė taps puri. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome. Suberiame vanilę.

Kitame dubenyje sumaišome birius produktus, juos pamažu sijojame į sviesto masę. Tuo pačiu metu pakaitomis su miltais dedame ir jogurtą. Maišome viena kryptimi, švelniai. Šioje vietoje svarbu nepermaišyti tešlos. 

Įmaišome paruoštus abrikosus.

Paskirstome tešlą į kepimo skardas. Aš naudojau dvi, todėl į vieną supyliau mažiau, į kitą dvigubai daugiau, nes norėjau trijų biskvitų. Tačiau mano nuostabai iš šio kiekio (iškilo tikrai nemažai) man išėjo apie 6 nestori biskvitai. Kepame mažesnį kiekį apie 40 min., o didesnį - apie 1 val., gal net daugiau, kol įdurtas medinis pagaliukas liks švarus.

Atvėsiname ant grotelių.

Pertepimo kremui:

Dubenyje išsukame sviestą iki tokio purumo, kad taptų panašus į jogurtą (t.y. tirštumo prasme). Geriausia tai daryti elektriniu mikseriu, kad nepaskaustų ranka. Pilame abrikosų sirupą, plakame, kol taps vientisa ir puri masė. 

Sudedame Philadelphia sūrį ir gerai išsukame, kol nelieka atskirų dalelių.

Kitame dubenyje persijojame cukraus pudrą kartu su kukurūzų miltais (pastarieji padeda sutirštinti kremą). 

Nenustojant plakti sviesto, beriame cukraus pudrą, plakame, kol masė tampa vientisa, tiršta (pakabinus šaukštu, ji laikytųsi tvirtai). Jei masė netirštėja, galima įberti papildomai šiek tiek kukurūzų miltų bei cukraus pudros. 

Sudedame į indelį ir laikome šaltai, jei nenaudojame iš karto. Sandariai uždarytas kremas gali būti laikomas šaldytuve keletą dienų. Prieš naudojant, gali reikėti jį kiek perplakti, kad taptų vientisesnis.

Vaisių kremui

Nuplauname abrikosus, išimame kauliuką, nulupame odelę ir sutriname į košę. Kaitiname kartu su cukrumi garų vonelėje, kol cukrus ištirpsta ir temperatūra pasiekia 85 C (neturint termometro, orientuotis reikėtų, kad masė turi būti skysta ir karšta).

Supilame brendį, išmaišome. Nukeliame nuo garų. Sudedame gerai nusausintą išbrinkintą želatiną, išmaišome, kol pastaroji ištirpsta. Paliekame atvėsti (aš pabaigai įdėjau į šaldiklį).

Kai kremas galutinai atvėsta, perplakame mikseriu, kad suminkštėtų. Dedame nedidelį kiekį plaktos grietinėlės, maišome greitai, po to sudedame likusią dalį ir išmaišome atsargiai ir lėtai. Grietinėlės kiekį reguliuojame pagal poreikį, norint, kad kremas būtų kuo tirštesnis, dedame kuo mažiau grietinėlės ir atvirkščiai.

Torto formavimas

Biskvitams sulaistyti išsiviriau sirupo iš abrikosų ir cukraus. Palikau atvėsti.

Dedame pirmą biskvitą, sulaistome sirupu. Tepame sūrio kremą, dedame kitą biskvitą, jį vėl sulaistome. Paskleidžiame vaisių kremą ir uždedame dar vieną biskvitą, kurį vėl sulaistome. Ant viršaus tepame sūrio kremą ir dedame tortą į šaldytuvą, kad sutvirtėtų, geriausia būtų palikti nakčiai.

Aptepame likusiu sūrio kremu torto šonus ir viršų. Taip pat galima ant viršaus uždėti virtų abrikosų.

Šis tortas tikrai nėra kalorijų bomba, jis gaivus, žaismingas, lengvai pagaminamas. Kitą kartą sumažinčiau jogurto kiekį pačio biskvito recepte, bet daugiau nieko nekeisčiau. Tad iššūkis labai sėkmingai įgyvendintas, visi valgę įvertino labai teigiamai, o tai ir buvo svarbiausia.

Triufeliai - gimtadieniui ir ne tik!

Taip, prabėgo dar vieni metai, per kuriuos užaugau ne ūgiu, bet mintimis, idėjomis, pasiekimais ir darbais, kurie mane pakylėjo ligi dangaus, vertė šypsotis, kartais braukti ašarą, bet visuma tokia žavi, kad nesidžiaugti neįmanoma. 24-eri - dar tiek ne daug, bet būtent per šiuos metus mano gyvenimas keitėsi labai stipriai - atrasta svajingai romantiška šalis, kurioje gyvenu, atrasta veiklos sritis, kurioje noriu tobulėti ir siekti profesionalumo, kaip niekad stipriai atsirado šeimos, kaip pačio vertingiausio dalyko žemėje, suvokimas, tikrų draugų, kurie nors ir toli, bet jie su tavimi, kad ir ką bedarytum, visada yra su tavimi, kai tau reikia peties, kai reikia patarimo, progos nusišypsoti ar tiesiog būti kartu.
Esu dėkinga gyvenimui už visas pamėtėtas galimybes, įgyvendintas ir praėjusias pro šalį, nes tik jų dėka aš supratau, ko noriu ir išmokau rasti būdą, kaip būti laiminga. Kai pamažu supranti, kodėl esi šiame pasaulyje, nereikia net rožinių akinių, kad kasdienybę matytum šviesiomis spalvomis, kurios ne tik tave šyptelėti verčia, bet ir visus aplink. Nuostabu!

Na, o taip įsisupus į šventinę nuotaiką noriu pasidalinti dviem receptais - baltojo šokolado triufeliukai ir triufeliai su migdolais.

Pradėsiu nuo triufelių su migdolais
Receptas iš Ν. Τσελεμεντέ knygos "Γυκίσματα, κοκτέιλ Β΄", 151 psl.

Apie 50 triufeliukų:

• 250 g minkšto sviesto ar margarino
• 320 g sausainių Pti-Ber arba, jei tokių yra, Digestive (plius dar šiek tiek, jei reikės)
• 320 g cukraus pudros
• 3-4 valg. šaukštai nesaldintos kakavos
• 1 ar 3/4 taurelė (didesnė) brendžio
• 180 g migdolų be odelių (pakepintų orkaitėje)
• 200 g šokolado drožlių ar tų pailgų pabarstukų (papuošimui)

1. Sutrinkite rankomis sausainius, kad būtų ryžio dydžio kruopelytės, bet ne miltai. Dedame į skardą migdolus ir pakepiname juos 160 C orkaitėje apie 20 minučių, kol lengvai paruduoja. Paliekame galutinai atvėsti.
2. Dubenyje išsukame iki purumo sviestą, tuomet po truputį beriame cukraus pudrą (jei ji itin dideliais gabaliukais, persijojame). Plakame šią masę (aš tai dariau elektriniu plaktuvu), kol tampa puri ir vientisa. Dedame kakavą ir supilame brendį. Viską gerai išmaišome ir atidedame į šalį.
3. Maisto smulkintuvu sutriname migdolus, bet ne iki miltų, o vėlgi, kad būtų nedideli gabaliukai. Sumaišome su sausainiais. Tuomet juos sumaišome su sviesto mase. 
4. Paliekame šaldytuve geram pusvalandžiui, kad sustingtų. Man reikėjo išėmus iš šaldytuvo dar ir cukraus pudros papildomai kratyti, nes, matomai, padauginome su draugu brendžio.
5. Į gilesnę lėkštę suberiame pabarstukus ar šokolado drožles. Kabiname šaukštu po nedidelę dalį sustingusios masės, delnais formuojame rutuliukus, apvoliojame pabarstukuose, dedame į triufeliukams skirtus popieriukus ar tiesiog į lėkštę, indelį, bei paliekame porai valandų šaldytuve, kad sustingtų galutinai.

Balto šokolado triufeliai su mėtomis arba Virtuvės mitų griovėjų pakoreguotas tinginys

Receptas iš "Virtuvė. Nuo...Iki..." žurnalo, Nr. 4 (34), 31 psl.

• 2 pakelių sausainių, pvz. Gaidelis, Selga
•  1/2 indelio sutirštinto pieno
• 200 g baltojo šokolado (susmulkinto)
• 1 saujos šviežių mėtų ar kelių lašelių geros kokybės mėtų ekstrakto
• 100 g brendžio
• 1 citrinos
• cukraus pudros (papuošimui)

1. Sausainius susmulkiname rankomis iki labai nedidelių gabalėlių, bet ne iki miltų (kuo mažesni gabalėliai, tuo gražiau bus galima suformuoti triufeliukus). Įtarkuojame citrinos žievelę ir supilame brendį (jo galima ir kiek mažiau, priklauso nuo skonio, aš tiesiog pašlaksčiau, kol atsirado kvapas).
2. Garų vonelėje ištirpiname baltąjį šokoladą, tuomet supilame sutirštintą pieną, gerai išmaišome, kol susijungia abu ingredientai, nukeliame nuo garų.
3. Jei naudojate šviežias mėtas, jas maisto smulkintuvu sutrinkite iki vientisos masės, po to sumaišykite su citrinos sultimis. Aš turėjau mėtų ekstraktą, tad paprasčiausiai jo įlašinau į citrinos sultis.
4. Supilame šį mišinuką į šokolado ir pieno masę. O tada sumaišome su sausainiais. 
5. Paliekame šaldytuve apie 30 min. sustingti. Vėlgi, man nenoriai stingo, tad aš įbėriau šiek tiek cukraus pudros, kol masė tapo tvirtesnė ir tinkamesnė rutuliukų formavimui. Taip suformavus rutuliukus, juos pavoliojame cukraus pudroje ir dedame į triufeliams skirtus popieriukus. Paliekame šaldytuve 2-3 val., kad galutinai sustingtų.

Tikrai verta dėmesio tinginio variacija, nes baltasis šokoladas ir mėtų gaiva be galo tinka. Dar ir citrinos rūgštelė suteikia tikrai malonų pojūtį gomuryje.

Scones su braškėmis

Tiesą pasakius, lietuviško scones pavadinimo aš net nežinau, bet kai nė karto nebuvau ragavusi, labai norėjau išbandyti. Ir pasakysiu, jog maniau, kad jie bus kieti kaip kokie mokykliniai rioksai, bet gal dėl pasirinkto recepto, o gal ir natūraliai taip būna, jie buvo itin minkšti ir dėl jogurto man labai priminė varškėčius. Nežinau, iš kur ši asociacija su varškėčiais man atėjo į galvą, bet nuolat valgydama, įsivaizdavau, kad valgau būtent juos, tik kiek patobulintus.

Receptas iš Confections of Foodie Bride tinklaraščio. Labai patiko idėja naudoti jogurtą, taip sumažinant kitų riebalų skaičių. Neturiu su kuo palyginti, bet man jie patiko, pusryčiams ir priešpiečiams jie buvo kaip tik - ne per saldūs, o su braškėmis dar ir labai gaivūs, o kaip jau minėjau, kažkuo ir varškėčius primenantys :)

Kadangi man amerikietiška puodelių sistema nepriimtina, viską verčiausi į gramus, tad juos ir nurodysiu:

• 250 g šviežių ar šaldytų* braškių
• 384 g miltų
• 1 valg. šaukšt. kepimo miltelių
• 67 g cukraus
• 1/2 arb. šaukšt. druskos
• 125 g sviesto, supjaustyto nedideliais kubeliais
• 1 didelio apelsino žievelė (+ jo sultys)
• 183-200 g natūralaus tiršto jogurto (naudojau 2% riebumo)

Visų pirma braškes nuplauti, supjaustyti ketvirčiais ar į aštuonias dalis (priklausomai nuo jų dydžio), paskleisti ant kepimo popieriaus ir 30-čiai minučių palikti šaldiklyje - atlikti taip vadinamą "žaibišką" užšaldymą, kad kepant kuo ilgiau išlaikytų reikiamą formą ir nesutežtų.
 * naudojant šaldytas (netrintas) braškes, jas reikėtų atitirpint, bet ne iki galo, kad būtų vis dar kiek tvirtos. Tik reikėtų kokiame kiaurasamtyje jas laikyti, kad nutekėtų skysčio perteklius.

Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, druską, cukrų ir viską išmaišyti, kad tolygiai pasiskirstytų visi ingredientai. 

Sudėti kubeliais pjaustytą sviestą ir apelsino žievelę - pasiėmus du peilius įstrižai "pjaustyti" ingredientus (tarsi žirklėmis), kad viskas taptų panašu į drėgnus trupinius. Galima per daug nespaudžiant tai atlikti ir rankomis, bet svarbu, kad sviestas neištirptų, o susimaišytų su miltais ir gautume smėlinę tešlą. 

Sudėti jogurtą, apelsinų sultis ir šaldytas braškes. Maišyti tol, kol visi ingredientai susimaišys ir gausime vienalytę tešlą, nors ji bus labai kieta. Beje, man buvo gana sunku tokią kietą tešlą minkyti, kai sudėjau braškes, nes jos, nors ir šaltos, bet buvo sultingos, tad buvo gan "slidu". Svarbu, per daug nesistengti, kad nepradėtų lydytis tiek sviestas, tiek braškės. 

Tešlą išversti ant švaraus paviršiaus, suformuoti apskritimą ir jį supjaustyti (kaip picos pagrindą) į aštuonis ar daugiau trikampių (aš kai kuriuos trikampius dar horizontaliai perpjoviau, nes buvo labai dideli). Viską sudėti ant kepimo popieriumi padengtos kepimo skardos ir kepti įkaitintoje 204 C orkaitėje apie 18-20 minučių arba kol įgaus aukso spalvą ir nebus lipnūs viduryje. 

Atvėsinti ant grotelių. Laikant sandariame indelyje, juos galima valgyti iki 3-jų dienų (taip sako autorė), maniškiai dingo daug greičiau :)

Dar pridursiu, kad pagal šaltinio autorę, vienas gabalėlis turi 188.8 kcal.